sukirsti

1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to 1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod. | refl. tr.: Jis parsivežė iš miško kelmą, susikirto ir sukūreno Skr. 2. tr. kertant sunaudoti: Visą mišką į medžius sukirto Ps. 3. tr. kertant pagaminti: Ar jau sukir̃tot mėterius? Als. | refl. tr.: Paskubinom malkas susikirsti, kad, kol kelias dar yra, spėtum susivežti Jnšk. 4. tr. dalgiu kertant supjauti, pripjauti: Dar prieš lietų sukirtau kelias kapas rugių Alv. Pjovėjai lingavo į vieną pusę, palikdami paskui save pašiurpusias ražienas ir sukirstus pėdus J.Balt. 5. tr. dalgiu pjaunant, sumušti (pradalges): Pradalgė sankertinė, kad dvi pradalgi sukerta į kupetą J. 6. tr. dantimis sukapoti, sugraužti: Pelės visus šiaudus sukir̃to Up. Kandys drabužį vilnonį sùkerta, sukandija Skr. Katės ieškojo dokumentų po pastogėmis ir rado sukirstus pelių M.Valanč. 7. tr. sugelti, sukandžioti: Skrudėlės labai sukir̃to jį Dv. 8. intr., tr. suduoti, suplakti: Sukirto arkliui botagu J.Avyž. Jūs sukir̃skit lazda! Trak. Ką (botagais) sukir̃sti KII369. Už tokį darbą jam gerai sukirtaũ Skr. Nusilaužiau putino šakelę ir sukirtau žirgui per galvelę (d.) Lp. Aš kumelei sukirtau ir iš ratų išvirtau JV343. 9. tr. sumušti, suplakti; sužeisti (į ką aštrų atsitrenkiant): Ledai sumušo, kruša sukir̃to laivužio inkarėlį ir masto viršūnėlę Tlž. | refl. tr.: Susikir̃to liežuvį begrūdamas Tlž. Nemušk pusbonkį į delną: delną susikirsi LTR. 10. tr. supjauti, suręsti, pagaminti statybai; pastatyti (namus): Rudenį tik pamatus sukir̃tom Sdk. Ar jau sukir̃tot gyvenimų rentinį? Dkš. Jis kai sukir̃to mum tvartui medžius, tai nors žiūrėk, kaip gražiai Trgn. Aš sukirtau tvartus, tik belieka susamanoti Krsn. Sukir̃st namą moka Aps. Dãv[ė] medžio, tai pirkią sukir̃tom Ad. Jis ten nestatys namo, tik tep sukirto Lš. Dešimt rublių būdavo sukir̃st pirkia Dglš. Sukirsiù pirkelę balandžių, pagausiu žuvelę ežerų (d.) Dglš. | refl. tr.: Susikir̃to susikir̃to pirkelę kampuotą, atavežė atavežė martelę šilkuotą (d.) Tvr. 11. refl. susikryžiuoti, susitikti, susiliesti: Keliai daugelyje vietų susikryžiavo, susikirto rš. Šitie lankai susikirs tam tikruose taškuose rš. Susikir̃to kirvis su akmeniu BŽ119. Susikirto trys upelės, suskalbėjo trys seselės LTR(Mrk). | prk.: Jis susikirsdavo su juo žvilgsniais tarytum kardais rš. Susikirto nevienodo išsilavinimo skaitytojų interesai rš. Čia dabar dvi pasakos susìkerta Šil. 12. tr. sumušti: Lietuviai sukirtę vokiečius ties Saule rš. | refl.: Taip susikirsim, kad pyškės ir byrės! rš. Partizanų būrys susikirto su vokiečių žandarų būriu sp. Tik spėjo sueit, tuoj kaip gaidžiai ir susikerta Paį. Mūs ir jų karvės susikir̃to Lš. 13. refl. prk. susibarti, susiginčyti, susipykti: Jie ir dėl menkniekių susìkerta Krok. Jiedu labai nesutinka: mažai kiek, tuoj ir susikerta Bsg. Aš su ja tai už vaikus susìkertam Rs. 14. tr. prk. įveikti, nugalėti (ppr. kalbant), nuginčyti: Aš su juo nekalbėsiu: jis visada mane sùkerta Kvr. Aš jį lengvai sùkertu Gs. Ji mane sukerta kiekviename žingsnyje sp. 15. prk. plg. 1 nukirsti 11: Antaną per lietuvių kalbos egzaminą sukirto, ir gavo pataisą Mrj. | refl.: Aš tik iš lotynų (iš lotynų kalbos) ir susikirtau Ds. Vienas išlaikė, antras susikirto rš. 16. tr. grėbliu padaryti (kirtimą, pleką): Sukirsk kirtimą ir paduok į vežimą Ggr. Kad gražiai sukir̃stum, nei vieno šiaudelio nepadraikyčiau nešdamas Trg. Nemažą pleką sukertu, ir, žiūrėk, suėda Alv. Kelius glėbius šieno sukirtaĩ? Škn. 17. tr. sudaužti, sumušti: Priimdama komandos žodį, kuopa kiečiau sukerta žingsnį rš. | Sukir̃sti rankas (sulygus) BŽ576. Susitarė jie teip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas LTR(Dkk). Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankom rš. 18. tr. suleisti gilyn (nagus): Erelis ant vanago užsėdo, nagus nugaron sukirto ir miškan nusinešė rš. 19. tr. sučiaupti tvirtai (lūpas): Lūpas sukerta, kad žodžiai neišlėktų patys sau V.Kudir. 20. intr., tr. prk. eiti lažybų, susilažinti: Jiedu sukir̃to iš obuolių Brt. Jiedu taip sutiko ir sukirto laižybas BsPIV232. | refl.: Žmonės susikirto lažybų rš. Susikirto iš kiek ten tūkstančių BsMtI80. 21. intr. prk. sutarti: Sukirto, išgėrė vyno ir išvažiavo rš. Aš su juo sùkertu Gs. Jis su kaimynu gerai sùkerta Grš. 22. refl. prk. pasidalyti: Į aprubes, kiemus susikirto Šts. 23. refl. prk. mikčioti kalbant: Kaip girtas, tai ir Petras susikerta Sdk. 24. intr. prk. sulošti: Ir išgeria, ir kortom sùkerta Ds. 25. tr. prk. godžiai suvalgyti ar ką kita smarkiai padaryti: Sukirto pusę dešros rš. Visą duoną ir sukirtaĩ? Jrb. Kiek padėjau ant stalo, viską ir sukir̃to Gs. Padėjau bliūdą ropučių, ir visas sukir̃to Vvr. Ką jis valgys: dar neseniai sukirto visą bliūdą košės Šk. Kai sukirtai kelius šmotus mėsos per pusryčius, tai tau gera laukt pietų Dbk. | Muzika sukirto (sugriežė) suktinį V.Myk-Put. Sukirsma (sušoksim) da ben vieną polkutę Vžns. 26. tr. prk. apgauti: Žalią vynelį dar nenupirko, jauną mergelę jau ir sukirto (d.) Vlkv. \ kirsti; antkirsti; apkirsti; atkirsti; įkirsti; iškirsti; paiškirsti; nukirsti; panukirsti; pakirsti; parkirsti; perkirsti; piekirsti; prakirsti; prikirsti; sukirsti; užkirsti